Skaitmeninis euras: nauji pasiūlymai dėl duomenų apsaugos ir anonimiškumo
Skaitmeninis euras vis labiau artėja. Europos centrinis bankas (ECB) šiuo metu tiria projekto naudą ir įgyvendinimą ir tai padarys iki spalio mėn. Tačiau neabejotina, kad centrinis bankas įves skaitmeninę valiutą, o ES Komisija jau pateikė pasiūlymus dėl skaitmeninio euro teisinės bazės. Komisijos parengtame įstatymo projekte iš viso yra 42 pastraipos ir jis apima įvairius skaitmeninio euro aspektus – nuo išleidimo ir kontrolės iki duomenų apsaugos. Valstybės narės atsiliepimus gali pateikti iki rugpjūčio 11 d., o galutinis terminas ES Komisijai – rugsėjo 7 d. Pagrindinis kritikos taškas…

Skaitmeninis euras: nauji pasiūlymai dėl duomenų apsaugos ir anonimiškumo
Skaitmeninis euras vis labiau artėja. Europos centrinis bankas (ECB) šiuo metu tiria projekto naudą ir įgyvendinimą ir tai padarys iki spalio mėn. Tačiau neabejotina, kad centrinis bankas įves skaitmeninę valiutą, o ES Komisija jau pateikė pasiūlymus dėl skaitmeninio euro teisinės bazės.
Komisijos parengtame įstatymo projekte iš viso yra 42 pastraipos ir jis apima įvairius skaitmeninio euro aspektus – nuo išleidimo ir kontrolės iki duomenų apsaugos. Valstybės narės atsiliepimus gali pateikti iki rugpjūčio 11 d., o galutinis terminas ES Komisijai – rugsėjo 7 d.
Pagrindinė kritika dėl skaitmeninio euro yra privatumas. Daugelis piliečių nerimauja, kad skaitmeninė Europos valiuta, panaši į Kinijos valiutą, gali kelti pavojų jų privatumui. ECB apklausoje 43 procentai respondentų teigė, kad privatumas turėtų būti svarbiausias skaitmeninio euro prioritetas. Finansų ministras Christianas Lindneris (FDP) pritarė šiai nuomonei.
ES Komisija reaguoja į šiuos rūpesčius ir nori prie skaitmeninio euro pridėti neprisijungus veikiančią funkciją. Iki tam tikros ribos turėtų būti įmanoma atlikti mokėjimus ECB nerenkant asmens duomenų. Bus bendrinama tik tokia informacija kaip operacijos vertė. Net mokėjimams internetu centrinis bankas nori surinkti tik būtiniausią informaciją.
Taip pat svarbu pažymėti, kad skaitmeniniai eurai neturėtų būti laikomi „programuojamais pinigais“. ECB neturėtų turėti įtakos tam, kam naudojama skaitmeninė valiuta. Tačiau tai neatmeta galimybės programuoti mokėjimus, kurie gali būti apdorojami automatiškai, panašiai kaip išmaniosios sutartys.
Benedikt Faupel iš skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ palankiai vertina šią idėją ir ragina ją toliau tęsti, siekiant užtikrinti tikrą sąveiką. Viena iš galimybių tai galėtų būti blokų grandinės technologija, kuri dabartiniame Komisijos projekte nepaminėta.
Tačiau lieka neaišku, kokią konkrečią naudą skaitmeninis euras turės galutiniams vartotojams. Nors privatumo funkcijos gali būti patrauklios daugeliui piliečių, jau yra daugybė privačių mokėjimo sprendimų, tokių kaip Google Pay, Apple Pay ir PayPal. FDP narys Bundestago Frankas Schäffleris išreiškė kritiką ir pabrėžė, kad ECB dar nepakankamai paaiškino, kodėl skaitmeninis euras turėtų būti prasmingas Europos piliečiams.
Apskritai, vis dar yra daug neišspręstų klausimų, susijusių su skaitmeniniu euru. Ekspertai mano, kad diskusijos bus baigtos tik po kitų metų Europos Parlamento rinkimų. Tačiau ES Komisija jau planuoja skaitmeninį eurą įvesti 2026 m., nors šio grafiko laikymasis kelia abejonių.